Atkurkime pažeistą Paąžuolynės pelkę kartu


2024-06-12

Susirinkimas

Per XX amžių buvo nusausinta apie 2/3 Lietuvos pelkių, o iki šiol jų atkurta tik apie 2 proc. Nusausinus pelkę, tūkstantmečius kauptos durpės ima irti ir išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – daugiausia CO2. Tik atkūrę gyvybingai pelkei palankų hidrologinį režimą galime tikėtis klimato kaitą skatinančių ŠESD emisijų mažinimo ar net visiško sustabdymo bei atkurtos pelkės virsmo organinės anglies kaupykla.

Mes siekiame atkurti pažeistas pelkes. Kiekvienas galime prie to prisidėti, paremdami pelkių atkūrimą. Tai padės sumažinti ŠESD emisijas, kurios skatina klimato kaitą, ir mažinti jūsų organizacijos anglies pėdsaką. Be to, taip prisidėti prie trapios pelkių biologinės įvairovės apsaugos.

Apie vietovę, gamtines vertybes

XX amžiaus pabaigoje centrinėje Lietuvos dalyje esančioje Paąžuolynės pelkėje buvo atliktas plataus masto sausinimas ir durpių gavyba, kurie sukėlė šioje vietovėje esančių gamtinių vertybių nykimą. Deja, pabaigus pramoninę durpių gavybą, pelkę ištiko daugeliui Lietuvos durpynų būdingas likimas. Pelkę sausinantis tankus griovių tinklas, kurio bendras ilgis apie 15 km, vis dar veikia, todėl buvusią atvirą aukštapelkės plynę pakeitė durpių dykra, kuri vėliau apžėlinėjo viržynais ir krūmynais.

Šiuo metu Paąžuolynės durpynas (75 ha) turi NATURA 2000 ir botaninio-zoologinio draustinio apsaugos statusą.

Nepaisant kelis dešimtmečius trukusių durpių gavybos ir sausinimo darbų, Paąžuolynės durpynas vis dar pasižymi savitomis gamtinėmis vertybėmis. Atvirose durpyno vietose būriuojasi pilkosios gervės, iškinguose pakraščiuose aptinkamos jerubės, grioviuose ir sekliose balose aptinkami skiauterėtieji tritonai, šarvuotosios skėtės, pavasarines tuoktuves rengia raudonpilvės kūmutės. Durpyne nventorizuotos dviejų tipų Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 7120 Degradavusios aukštapelkės bei *91D0 Pelkiniai miškai.

Ilgainiui durpyno sausinimas sukėlė nemažai aplinkosauginių problemų: durpių skaidymąsi ir ŠESD emisijas, buveinių ir biologinės įvairovės nykimą, maisto medžiagų (ypač azoto junginių) patekimą į vandens telkinius ir šių eutrofikaciją, padidėjusią gaisrų riziką.

Tik visi kartu nuveiksime daugiau! Drauge prisidėsime prie klimato kaitos švelninimo, pagerinsime Europos Bendrijos saugomų natūralių buveinių degradavusių aukštapelkių ir pelkinių miškų būklę, pagerinsime saugomų rūšių: pilkosios gervės, raudonpilvės kūmutės, skiauterėtojo tritono, šarvuotosios skėtės populiacijų būklę. Dalyvaudami kartu talkose, kursime atsakingą ir apsišvietusią visuomenę, didinsime jos įsitraukimą į aplinkosaugines veiklas ir stiprinsime organizacijos komandinius ryšius.

Daugiau apie tai el. paštu: info@pelkiufondas.lt, tel. +370 656 20 426


Panašūs straipsniai

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.