Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas pradeda apleisto Paąžuolynės durpių karjero atkūrimą

2024 m. asociacijos narys Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas iniciavo sovietmečiu eksplotuoto ir vėliau apleisto Paąžuolynės durpių karjero (Jonavos r.) atkūrimą: jau dabar su atsakingomis institucijomis derinami leidimai, atliekamas augalinės dangos natūriniai tyrimai, GEST metodu vertinamos ŠESD emisijos iš pažeisto durpyno teritorijos bei rengiamas „Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Paąžuolynės durpyno (LTJOA0003) veiksmų planas“, apimantis visą durpyną 75 ha).

Kodėl svarbu atkurti nusausintus durpynus?

Nuo XIX a. pabaigos buvo nusausinta net 2/3 Lietuvos pelkių, o tai yra gerokai daugiau nei Europos vidurkis. Beveik pusė šių nusausintų durpynų naudojama miškams veisti, 40 % žemės ūkio reikmėms, 4% – durpių gavybai. Nusausinus pelkę, tūkstantmečius kauptos durpės ima irti ir išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) – daugiausia CO₂. Tik atkūrę gyvybingai pelkei palankų hidrologinį režimą galime tikėtis klimato kaitą skatinančių ŠESD emisijų sumažinimo ar net visiško sustabdymo bei atkurtos pelkės virsmo į organinės anglies kaupyklą.

Kodėl svarbu atkurti Paažuolynės pelkę?

XX a. nusausinta Paąžuolynės pelkė buvo skirta durpių pramonei. Pabaigus pramoninę durpių gavybą, durpių karjeras jau keli dešimtmečiai yra apleistas, t. y. paliktas likimo valiai: kas 20 metrų durpyną vagojantys sausinimo grioviai nebuvo užstumdyti ar kitaip patvenkti, todėl didžioji dalis pelkei atsikurti gyvybiškai reikalingo vandens netrukdomai srūva čia prasidedančios Geležės upės vaga. Vietomis sausinimo griovius patvenkė bebrai ar palankiai susiklosčius aplinkybėms keli jų pasitvenkė natūraliai, tad dabar dalyje buvusios sausų durpių dykros pamažu formuojasi 7120 Degradavusios aukštapelkės su 7150 Plikų durpių saidrynų fragmentais, o grioviais nenusausintuose plotuose jau atsikūrusios 91D0 Pelkinių miškų buveinės. Visos šios buveinės saugomos tiek nacionaliniu, tiek ir Europos Bendrijos mastu. Na, o likusioje durpyno dalyje keroja viržynai arba vėjas vis dar pusto sausą durpę.

Šiuo metu Paąžuolynės durpynas turi NATURA 2000 ir botaninio–zoologinio draustinio apsaugos statusą. Atvirose durpyno vietose būriuojasi pilkosios gervės (Grus grus), miškinguose pakraščiuose aptinkamos paprastosios jerubės (Tetrastes bonasia), grioviuose ir sekliose balose aptinkami skiauterėtieji tritonai (Triturus cristatus), šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis), pavasarines tuoktuves rengia raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina). Pelkėje auga ir į iki 2020 m. į saugomų rūšių sąrašą įrašytų retų pataisūnų – charizmatiškųjų stačiųjų atgirių (Huperzia selago). Atkūrus šioms ir kitoms rūšims palankias gamtines sąlygas galime tikėtis spartesnio pelkinių buveinių atsikūrimo ir ženkliai pagerėjusios pelkėms būdingų rūšių populiacijų būklės.

Įgyvendinus šį projektą bus sustabdytas durpių skaidymąsis, sumažintos ne tik ŠESD emisijos, bet ir maisto medžiagų (ypač azoto junginių) patekimas į vandens telkinius (taigi ir jų eutrofikacija) ir durpyno gaisrų riziką bei paskatintas pelkinių buveinių su joms būdinga biologinės įvairove atsikūrimas.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas kviečia įmones, organizacijas ar pavienius asmenis prisidėti prie Paąžuolynės pelkės atkūrimo tiesiogiai, skirdami lėšas (https://www.pelkiufondas.lt/prisidek; parašykite – Paąžuolynės pelkės atkūrimui) arba prisijungdami prie būsimų rudeninių talkų jau pačioje pelkėje (apie talkas informuosime vėliau).

Daugiau informacijos el. paštu: info@pelkiufondas.lt, tel. +370 656 20 426, elektroniniame leidinyje „Atkurdami pelkes, saugokime klimatą ir biologinę įvairovę“ čia.